Polietileno gamyba bei prekyba

Gaminame, bei prekiaujme įvairiais polietileno gaminiais. Nuo mažiausių polietileninių ar polipropileninių maišelių iki plačių polietileninių plėvelių.

Mūsų siūlomi plataus spektro maišeliai tiks ir išrankiausiems klientams.

Laiku vygdomi užsakymų terminai bei ilgalaikis bendradarbiavimas su klientais yra mūsų veiklos prioritetai.

Susisiekite su mumis – kartu mes rasime sprendimą.

Polietilenas gaunamas arba modifikuojant natūralias dujas (metaną, etaną, propano mišinius) arba naftos perdirbimo į benziną proceso metu. Teisingai organizavus naftos perdirbimo procesus, polietileno gamybos žaliava tiesiai iš naftos perdirbimo įrengimų patenka į polimerizacijos įrenginį, kuriame sudaromos tinkamos sąlygos (temperatūra, slėgis ir katalizė), kurioms esant monomero etileno dvigubas ryšys nutrūksta ir susidaro sąlygos monomerams jungtis į ilgas grandines. Komerciniams tikslams naudojamame polietilene grandinių ilgis gali siekti nuo 1000 iki 10 000 susikabinusių monomerų.

Šiuolaikiniai polietileno gamybos procesai paprastai skirstomi į aukšto ir žemo slėgio procesus. Aukšto slėgio procesai naudojami gaminant LDPE, tuo tarpu žemo slėgio procesų metu gaminamos HDPE ir LLDPE polietileno atmainos.

Pirmą kartą LDPE polietilenas pagamintas naudojant aukšto slėgio procesą. XX a. 4-ajame dešimtmetyje buvo atrasta, kad etileno dujos gali būti pavestos į baltą kietą medžiagą. Norint kad įvyktų polimerizacijos procesas dujos turi būti stipriai suslegiamos ir kaitinamos. Vykstanti polimerizacijos reakcija yra atsitiktinė, jos metu pasigamina skirtingo svorio molekulės. Tinkamai valdant reakcijos sąlygas galima pasiekti, kad vidutinis molekulės dydis (arba svoris) būtų panašus. Proceso metu pasigaminusios molekulės yra labai šakotos.

LDPE pagaminimas buvo atsitiktinis procesas. Lygiai taip pat atsitiktinai 1952 m. buvo pagamintas ir HDPE. Italų ir vokiečių mokslininkai sėkmingai pagamino aliuminio pagrindo katalizatorių, kurį naudojant etileno polimerizacijos procesas gali vykti esant daug mažesniam slėgiui. Šio proceso metu pagamintas polietilenas yra kietesnis, be to skiriasi jo tankis. Šias savybes lemia mažesnis grandinių šakotumas. Buvo pastebėta, kad HDPE susiformuoja labai tiesios etileno grandinės, be to molekulių svoris pasiskirstęs siauresniame ruože, pačios grandinės gerokai ilgesnės. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje šis procesas buvo pritaikytas LLDPE gamybai. LLDPE paprastai gaminamas kopolimerizuojant etileną su nedideliu keliui kito monomero, paprastai buteno, hekseno ar okteno.

Nepriklausomai nuo to, kokios rūšies polietilenas gaminamas, rezultatas būna įvairių formų mažos granulės (sferinės, kubinės, cilindrinės). Granulių forma paprastai priklauso nuo gamintojo naudojamos įrangos.

Polietileno charakteristikos

Polietilenas yra plastiko rūšis, priskiriama termoplastikų grupei. Šiai grupei medžiagos priskiriamos vertinant tai, kaip reaguoja į kaitinimą. Termoplastikai yra plastikinės medžiagos, kurios pasiekusios lydymosi temperatūra tampa skystos (LDPE ir HDPE ši temperatūra yra 110 ir 130 laipsnių), o atvėsintos sugrįžta į pradinę būseną. Pagrindinė savybė, kuria pasižymi termoplastikai, yra tai, kad tokios medžiagos, gali būti išlydytos, atvėsintos ir vėl perlydytos pakartotinai ir šis procesas nedaro jokios įtakos fizikinėms medžiagos savybėms. Todėl polietilenas yra lengvai perdirbamas. Priešingas savybes, lyginant su termoplastikais, turi reaktoplastikai. Tokias medžiagas galima kaitinti tik vieną kartą.

Pirmasis kaitinimas iki lydymosi temperatūros suformuoja pačią medžiagą, pasikeičia jos cheminė struktūra ir procesas negali būti atkartojamas. Jeigu kaitintumėme reaktoplastiką iki aukštos temperatūros antrą kartą, jis nebeišsilydytų, o paprasčiausiai sudegtų. Dėl šių savybių reaktoplastikai netinkami perdirbimui. Skirtingos polietileno rūšys dėl besiskiriančios kristalinės struktūros pasižymi skirtingomis savybėmis. Kuo plastikas yra mažiau kristalinis (labiau amorfinis), tuo labiau jis turi tendenciją suminkštėti tolygiai, t.y. tuo platesnis temperatūros ruožas, kuriame pasikeičia medžiagos būsena iš kietos į skystą. Kristalinis plastikas elgiasi priešingai, turi gana aiškų ir labai greitą perėjimą iš kietos būsenos į skystą.

Polietilenas yra homopolimeras, t.y. jį sudaro tik vienas monomerinis komponentas, šiuo atveju etilenas. Polietileno, kaip ir daugelio kitų plastiko medžiagų gamybos procesas pradedamas nuo kuro distiliavimo (šiuo atveju naudojamas etanas) į frakcijas, kurias jungiant su katalizatoriais ir gaminamas plastikas (dažniausiai polimerizacijos arba polikodensacijos proceso metu).

Polietilenas yra labai naudinga plastikinė medžiaga. Dėl savo įvairiapusiškumo ir skirtingų savybių jis naudojamas labai daugelyje sričių. Kietos būsenos polietilenas nėra nuodingas, todėl jis dažnai naudojamas maisto pramonėje. Polietilenas gali būti toksiškas jeigu įkvepiama ar per odą/akis absorbuojama polietileno garų ar skysčio.

Pagrindinis polietileno trūkumas yra tai, kad jis yra brangesnis už polipropileną, o privalumas – nesudėtingas perdirbimas.